užgavėnės

ùžgavėnės (sl.) sf. pl. (1) Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q175, H174, R, R134, M177, Sut, N, RtŽ, M, LL86, 311 paskutinysis antradienis prieš gavėnią; seniau – paskutinioji savaitė prieš gavėnią: Užgavėnės nėra bažnytinė šventė, tačiau buvo manoma, kad tą dieną tam tikrų darbų reikia vengti, ir priešingai, tam tikrus darbus dirbti rš. Ùžgavėnių dieną reikia sūpynę pasieti J. I pagalvok, ka nu Ùžgavėnių lig Velykų išpasninkavo tiek Lpl. Po Ùžgavėnių suėdžiau blynų – sugriešijau Všv. Par visą žiemą verpė i verpė, lig Ùžgavėnių, nu Ùžgavėnių jau austi Plt. Jau priš Ùžgavėnes i pradės važinėties ūkininkai piemenų Plt. Nu Užgavėnių iki to didžiojo ketvergo pamokino muni Skdv. Nuo Kalėdų iki Ùžgavėnių buvo mėsėdas – piršlių laikas Sk. Jug tų Ùžgavėnių dieną reik privalgyti, jau kad nenorėtumi septynias nedėles valgyti Vgr. Barzdas užsidirba, votagus ilgus pasidirbs ir eis žydais par Ùžgavėnes Vvr. Ùžgavėnių žydai liuob važiuos, turėjai duoti išgerti anims Kl. Na, tai kai jau kokia gera gaspadinė pamylėjo i alaus davė: Ùžgavėnės – blynų balius Mšk. Par Ùžgavėnes susirinksim didžiausis būrys ir eisim par kaimą Škn. Ùžgavėnių Kotryną veš, parėdys tokią bobą, įduos spragilą ir an tokio rato suks aną Akm. Apsirengia visokiais kokiais prastais drabužiais, ateina, sako – Užgavėnių Kotrė LKKXVII195(Rs). Per Užgavėnes vaikščiodavo lašininis, silkinis ir kilbasnykas LTR(Ut). Kitą rytą po Ùžgavėnių liuob sakys: – A girdėjot, koki šią naktį buvo vaina: kanapinskis su lašinskiu mušos – kanapinskis nugalėjo End. Ùžgavėnių žaidimas buvo lašinskį ginti Yl. Važiuodavo per Ùžgavėnes, ka linai augtų gerai Grš. Per Ùžgavėnes seniau vandeniu labai laistydavomės. Sako, kad labai javai auga tada Sdb. Jei Užgavėnėse bernai randa nesuverptą kuodelį, tai jį suspjaudo, suvelia Brt. Po Ùžgavėnių viena diena rodo pavasarį, kita – vasarą, trečia – rudenį Sd. Ùžgavėnių dieną nereik būti numūse Kv. Par Užgavėnes eina velėt drapanas, kad kitais metais derėtų linai Sml. Užgavėnių dieno[je] apie laukus apvažiuok, kad linai užderėtų MitV202(Šl). Ligi Užgavėnių [mokykloje] vaikų būna nedaug M.Katk. Lig Užgavėnių jau buvo po vestuvių LzP. Visur taip pat, viskas po senovės; laukiau Užgavėnių, dabar lauksiu Velykų Pč. Ùžgavėnių siautimas NdŽ. Senųjų Ùžgavėnių sekmadienis (devintasis sekmadienis prieš Velykas) NdŽ. Ùžgavėnių sereda (Pelenų diena) KŽ. ^ Kur tu čia lendi kaip Ùžgavėnių žydas! Krp. Eina kaip per Užgavėnes apsivalgęs PPr331. Darbas kaip šventą dieną, valgis kaip par Užgavėnes Erž. Pavargę kaip iš Užgavėnių J.Jabl(Als). Slogos – ne liga, Užgavėnės – ne šventė Sk. Bet, mano vyručiai, ne visados katinui Užgavėnės A1885,47.